Nustatykite, kokių balsių yra lietuvių kalbos ištiktukuose. Kurie iš jų dažniausi? Kurie balsiai ekspresyviausi? Kodėl? Nuomonę pagrįskite pavyzdžiais.
Išnagrinėkite ištiktukų priebalsius pagal oro išėjimo būdą. Nustatykite, kurie priebalsiai čia dažniausi. Remdamiesi tarimo ypatybėmis, paaiškinkite kodėl. Pvz., pokšt – sprogstamasis + [balsis +] sprogstamasis + pučiamasis + sprogstamasis
Išnagrinėkite ištiktukų priebalsių grupes pagal oro išėjimo būdą. Kokių priebalsių grupių aptikote? Remdamiesi tarimo ypatybėmis, paaiškinkite, kodėl grupėse priebalsiai išsidėsto būtent tokia tvarka. Pvz., barkšt – sprogstamasis + [balsis +] sklandusis + sprogstamasis + pučiamasis + sprogstamasis
Atrinkite ištiktukus, kuriuose yra dvi priebalsių grupės. Atlikite šių grupių priebalsių analizę ir nustatykite, ar ištiktukų pradžios ir pabaigos priebalsių grupių sandara yra tapati, ar skirtinga. Pvz., drykt, krūpt, šlept...
Ištiktukuose yra visokių balsių – ir ilgųjų, ir trumpųjų. Bet ekspresyvesni yra ištiktukai su ilgaisiais balsiais, nes paprastai žymi smarkesnį ir intensyvesnį veiksmą. Plg.: pakšt– pokšt – pykšt – pūkšt...
Ištiktukai dažniausiai esti garsažodinės kilmės, todėl priebalsiais mėgdžiojamas atitinkamas garsas.
Samplaikose priebalsiai išsidėsto ta tvarka, kaip jie gali būti lengviau ištariami.
Ištiktukų pradžios ir pabaigos samplaikos panašios, tačiau netapačios.
