Atlikite užduotį.
Pažymėkite, kuri iš žemiau pateiktų prozos ištraukų sukurta Jurgio Savickio.
Ankstų rytą, saulei netekėjus, įjojo Zubrys Merkinėn. Ir pirma, ką pamatė, tai buvo skaisčioji Meilužė, kuri anksti kėlės, aukso nėšius ėmė, beržinius kibirėlius ir, eidama į šulinėlį, svajojo apie jauną bernelį… Jau ne nūdien, dažnai ji žiūrėjo tona šalelėn, iš kur kelias eina nuo senų Trakų…O pamačius bernužėlį, paraudonavo kaip putino uogelė, kaip tie karoliai, kurie ant jos balto kaklo karojo…Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius viduje viešo kelelio, ir, nubėgus aukšton klėtin, gailiai nusiverkė… O ko verkė, pati nežinojo.Ir nušvito puikus bernužėlis, garsaus tėvo sūnelis, kai pamatė mergelę, kurios labia išsiilgo. Ir nušvito niaurus veidas kaip miglotoji dienelė, saulei debesėliui perskleidus.
Janina Sudocholskienė turėjo gražias akis.Be to, ji turėjo gražų profilį.Ypač dėl profilio ji bus padariusi gražią partiją.Ji buvo 9-os klasės muito valdininko žmona. Pati buvo kilusi iš neturtingų, visai neturtingų kaimo aristokratų. Vyras buvo visai pamanomas žmogus, kad ir negalįs pasigirti savo kilimu. Vyro buvo graži pavardė: Su-do-chol-skis. Tat itin pritiko jai. Prie akių ir profilio.Be gražių akių ir profilio, ponia Sudocholskienė buvo laibo liemens ir grakščių manierų ponia. Šiandien juodais tevilkinti drabužiais, kurie darė ją dar įdomesnę.Be kitokių ydų ir klaidų, kad ir nedažnai, bet vis dėlto jos daromų, ponia Sudocholskienė manė padariusi vieną, pačią didžiąją: ji ėmė ir liko našlė. Našlė su vienu septynerių metų vaikėzu ir savo per daug žydromis akimis ir per daug smalsiu profiliu kaip našlei. Tikrai pasakius, to neturėjo atsitikti. Juo labiau, kad ji vis daugiau ėmė kilti vietos visuomenėje. Ji buvo 9-os klasės valdininko žmona. Tat jai taip pritiko.
Lovoj, pasieny, sėdėjo trys vaikai, apvalkstyti menkomis, nuskarusiomis jupelėmis, papūrusiomis galvelėmis, rankelėmis ir nosimis raudonomis nuo šalčio. Lopšy čirpė išparpusiu balsu ketvirtasis, dar visai mažas. Ant lovos krašto sėdėjo moteriškė, apsivilkusi multaniniu sijonu, trumpais aplopytais kailiniukais, galvą apskritai apsirišusi skepetuke, iš po kurios kybojo kasos ant nugaros paleistos, drūtos kaip dvi virvės supintos. Tomis žaidė vaikai sėdintieji lovoj. Kojas basnirčia įsispyrusi į suplyšusius veltinius batus, ant vienos rankos parėmusi galvą į lovos kraštą, antrąja lingavo lopšį. Buvo tai ketverto smulkmės motina. Negalėdama užlinguoti kūdikio, paėmė ant rankų, vėl lingavo, globstė, bučiavo, glaudė prie savęs, niekaip neįdavė peno. Nustojo vaikas verkti; išbalęs, pamėlynavęs, sunkiai puškavo motions skreite. Ilgai ji žiūrėjo, pasilenkusi į sergantį kūdikį, ir vėl bučiavo, o ašaros jos kaip dvi pupos nulašėjo ant mažiuko veidelio.
