Jonas Aistis buvo

Kurie iš žemiau išvardintų autorių savo kūryba buvo artimiausi Aisčiui:

Jo eilėraščiuose dera atvira emocija ir subtili intelektualinė kultūra, balansuojama tarp eilėraščio-išpažinties ir žaidimo kaukėmis, gausu estetizuotos pasakos bruožų ir nuovargio, nerimo, tragiško susidūrimo su kasdienybe ženklų.
Sukūrė naujo tipo oratorinį eilėraštį, įtvirtino ekspresyvią plakatišką raišką, aukšto ir žemo stilių sumaišymą, ironiją, sakytinę kalbą, prozaizmus, žodžio žaismą, miesto civilizacijos leksiką, įteisino sinkopį ir verlibrą.
Itin svarbi jam buvo kūrėjo ir skaitytojo santykio problema, kūrybos ir gyvenimo sankirta, kuriai įvykus skaudžiai išgyvenama būties disharmonija ir meno beprasmiškumas.
Sukūrė nerimo, maišto ir vyriško rūsčio kupiną pasaulį su laisvo vėjo ir šėlstančios vėtros simbolika, iškėlė lietuvišką berną – išpopulairėjusį revoliucinės stichijos įvaizdį, demonstravo „nepoetiško“ , kategoriško žodžio galią.