Kurio iš čia pateiktų eilėraščių autorius yra Jonas Aistis?
Kaunas šiandien girtas
Ir linguoja savo žilą galvą apvalainą.
Ir laimėjimo mėnulis, jį patampęs,
Išsiūbavo ir išliejo visą Kauną gatvėmis.
Nešini vėliavomis
Eina. Eina
Šmėklos ir apuokai, į pakampes!
Ir sustingusiojo jausmo katilui išvirtus,
Norų viralas liūliuoja saulės spalvomis.
Gyvos gatvės,
Gatvės girtos,
Gatvės grįstos galvomis.
Po plakatų girią vėjai
Vaikštinėja.
Ir propeleriai, išlindę iš mirties garažų,
Ore atsipalaidavimo himną grąžo.
Kaip pavasaris atkiunta,
Ašen atkiutau.
Man tave čia Dievas siuntė,
Tik mane ne tau!
Anta kalno juodą skirpstą
Sprogstanti matau –
Ar ne mums ten sniegas tirpsta
Ar ne man ir tau?..
Aš, tave širdy pajutęs,
Dievą pajutau!
O kad Dievas meilę būtų
Siuntęs man ir tau!..
Prasikals žolytės laiškas –
Žalias po lietaus.
Dievas liepė man išaiškint
Žemės meilę tau.
Ar ne Dievo buvo rykštė,
Ar ne aš kritau?..
Ar šlamės žolė pernykštė
Mano meilę tau?
Tu matai, kaip ledas šunta? –
Taip, sakai, matau...
Man tave čia Dievas siuntė,
Tik mane ne tau!
Seni padavimai baisiai suplėkę
ir visai netekę bet kokio kvapo,
o man,
išlindus iš šiaudinės palėpės,
skersai tako
atsistojo geležinis vilkas,
tūkstančiais dantų čiaukši
miestas akmeninis,
aprūkęs ir pilkas.
Tai ką? Sakai, suėsi.
Na ką gi, pabandyk!
Gal ir pajėgsi,
tiktai dantų per daug man nešaipyk!
Sugrūsiu klumpes tai į goserę,
nors ir pakaustytam žabangom.
Ne taip seniai dar giriose žaliose
vilkus mes smaugėm savo rankom.
O jei ir pasisektų tau mane suėsti,
Tai vis dėlto dar mudu pasirungsim.
Todėl, bernai,
kai eisite į miestą pėsti,
neužmirškit apsiauti klumpėm, –
jos gatvių grindiniu galingai dunda.
Pasikinkęs jauną vėją,
Vėtrą šaunią apkabinęs,
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais.
Gulbės — kelią!
Gervės — kelią!
Debesų keliu didžiuoju
Aš važiuoju!
Mano skraistė lengvo rūko
Plasta padangėj ištisus.
Mano vėtra kai padūko —
Išsislapstė žvaigždės visos,
Mėnuo nuo dangaus paspruko.
Kas man vėtrą paviliotų?
Kas man vėją pažabotų?
Debesų keliu didžiuoju
Tik aš vienas tevažiuoju ...
Lik, pavasari, tarp pievų!
Gaudyk savo varles, sliekus ...
Paukštės ilstančios, — sudievu!
Aš pralenkiu ir palieku ...
