Francas Kafka gimė asimiliuotoje, judaizmo tik formaliai besilaikiusioje Prahos žydų šeimoje. Jis jautėsi nutolęs nuo tradicinės žydų bendruomenės (nors domėjosi Rytų Europoje paplitusia žydų tikėjimo forma – chasidizmu, jo papročiais, menu ir tautosaka). Kafka simpatizavo čekams ir mokėjo čekiškai, tačiau to meto Prahoje dominuojančią padėtį užėmė vokiečiai, o visa dabartinė Čekija įėjo į Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtį. Kalba ir kultūrinė tradicija siejo jį su vokiečiais, bet žydiškos šaknys sudarė ir išorinių, ir vidinių kliūčių būti priimtam vokiškoje visuomenėje. Ar tokia kūrėjo situacija daugiatautėje visuomenėje kuo nors primena Lietuvos literatų padėtį XX a. pradžioje? Pabandykite paieškoti analogijų ir skirtumų.
Literatūrologė Jadvyga Bajarūnienė teigia, esą „F. Kafkos žmogus susiduria su pasaulyje slypinčiu blogiu, iracionalumu, agresyvumu, tačiau su šiomis jėgomis kovoti neįstengia ir todėl lieka pasmerktas nesibaigiančioms klajonėms labirinto tamsoje“. Argumentuokite šį teiginį pasiremdami Jūsų skaitytais Kafkos kūriniais.
Pasak literatūrologės Jadvygos Bajarūnienės, „F. Kafka, išeities tašku pasirinkęs negatyvią gyvenimo patirtį, kalba apie žmogaus kaltę, kančią, ribotumą ne tam, kad parodytų gyvenimo beprasmybę, o tam, kad išugdytų etinį idealą, nukreiptą į amžinų, nesunaikinamų pradų išlaisvinimą savyje“. Pamėginkite įvardinti Kafkos kūryboje nuspėjamą etinį idealą: kokie vertybiniai sandai jį sudaro?
Kafka „Metamorfozę“ pavadino sapnu, atskleidžiančiu tiesą. Paaiškinkite, kaip suprantate tokį kūrinio apibūdinimą. Kokią tiesą Jums atskleidė šis apsakymas?
Gregoras-vabalas tampa svetimas savo šeimai: jie nebesupranta jo kalbos, juos gąsdina ir kelia pasibjaurėjimą baisi išvaizda. Šeima elgiasi su juo kaip su kitu, ne savu: slepia nuo pašalinių akių, atriboja savą ir svetimą teritoriją, kol galų gale atsikrato kaip kokiu svetimkūniu, trukdančiu normaliai gyventi. Pamėginkite paieškoti analogijų realioje savo aplinkoje, visuomenėje – ar tarp mūsų esama kitų, t. y. visuomenės atstumtųjų, tokių žmonių, kurie laikomi svetimais ir nepageidautinais, kurių vengiama, nuo kurių atsiribojama?
Sukurkite literatūrinį rašinį tema „Nereikalingo žmogaus drama“. Remkitės J. Biliūno apsakymu „Ubagas“, J. Savickio novele „Fleita“, F. Kafkos „Metamorfoze“ ir kitų autorių kūriniais.
Sukurkite samprotavimo rašinį pagal Franco Kafkos mintį: „Knyga turi būti kirvis, tinkamas iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo“.
Francas Kafka savo „Metamorfozėje“ meniškai įtaigiai perteikė būseną žmogaus, netikėtomis aplinkybėmis pavirtusio vabalu. Jo reakcijos, jausena, mintys perteiktos labai tiksliai, detaliai, realistiškai. Pamėginkite sukurti trumpą novelę, kurioje atskleistumėte netikėtą, staigų virsmą kitu. Jūsų tekste turi paveikiai skleistis reakcija asmens, kuris staiga atsiduria jam svetimame „kiaute“, bet viduje išlieka pačiu savimi.
Peržiūrėkite Algimanto Puipos sukurtą Kafkos romano Procesas ekranizaciją (1994). Parašykite jos recenziją.
