Aptarkite personažų tikslus, kuriuos V. Krėvė atskleidžia I dramos dalyje „Tarp dviejų pasaulių“. Kokių tikslų siekia į Lietuvą atvykę pasiuntiniai? Kokių tikslų siekia Skirgaila, Lietuvos didikai ir dvasininkai? Palyginkite V. Krėvės personažų tikslus su V. Šekspyro tragedijoje Hamleto ir tėvo Dvasios iškeltais tikslais.
Aptarkite dramatišką situaciją, kurioje yra atsidūrusi Lietuva ir jos valdovas Skirgaila. Kurioje epochoje vyksta V. Krėvės istorinės tragedijos veiksmas? Kokios politinės, vertybinės problemos iškyla Lietuvai tuo laikotarpiu?
Skaitydami 1–6 scenas, kiekvienoje scenoje suraskite personažą, kuris yra dramatiškoje situacijoje. Aptarkite jo siekius, kliūtis, su kuriomis jis susiduria. Kokie personažo charakterio bruožai atsiskleidžia susidūrus su kliūtimis?
Pakomentuokite, kuri scena yra pirmosios dalies „Tarp dviejų pasaulių“ kulminacija? Dėl kokių vertybių įvyksta pagrindinis konfliktas?
Aptarkite II dalies „Aistrų sūkury“ paskirtį draminės istorijos vystyme. Pasvarstykite, kodėl Skirgailos sprendimas prievarta vesti Oną Duonutę yra dramos veiksmą išjudinantis įvykis? (Skaitydami tolimesnes dalis, sekite išorinio veiksmo raidą).
Pasvarstykite, kaip II dalyje pasikeičia Kelerio ir Skirgailos vertybės? Kaip keičiasi skaitytojo požiūris į šiuos personažus?
Pakomentuokite, kuri scena yra antrosios dalies „Aistrų sūkury“ kulminacija? Dėl kokių vertybių įvyksta pagrindinis konfliktas?
Aptarkite, kokie įvykiai III dalyje „Palūžusios sielos“ plėtoja valstybės valdovo, dievų keitimosi, asmeninės laimės troškimo temas. Pasvarstykite, ko Skirgaila siekė ir kokios viltys sužlugo? Kaip V. Krėvė sustiprina Skirgailos dramatizmą, – kas yra dramoje vaizduojama, o kas leidžiama skaitytojui pačiam numanyti? Apibūdinkite, kokius jausmus skaitytojui šiose scenose kelia Skirgaila?
Pakomentuokite, kuri scena yra trečiosios dalies „Palūžusios sielos“ kulminacija? Dėl kokių vertybių įvyksta pagrindinis konfliktas?
Aptarkite, kokiomis draminėmis-teatrinėmis priemonėmis IV dalyje „Bedugnė“ V. Krėvė atskleidžia Kelerio dramatizmą. Apibūdinkite, kokius jausmus skaitytojui šiose scenose kelia Keleris? Palyginkite, kuo skiriasi problemos, lemiančios Skirgailos (III dalis) ir Kelerio (IV dalis, trečia scena) dramatišką likimą.
Pakomentuokite, kuri scena yra ketvirtosios dalies „Bedugnė“ kulminacija? Dėl kokių vertybių įvyksta pagrindinis konfliktas?
Aptarkite Skirgailos vertybių skalę – aukštuosius idealus ir vertybių praradimą. Pasvarstykite, ar paskutiniai Skirgailos sprendimai – kerštas, žiaurumas suteikia personažo charakteriui gilesnio dramatiškumo? Apibūdinkite tragiškojo herojaus sampratą V. Krėvės dramoje.
Remdamiesi paskutine scena pasvarstykite, kokio istorinės tragedijos poveikio skaitytojui (žiūrovui) siekia V. Krėvė?
Pasvarstykite, kaip tragedijos prasmę keičia skirtingos finalo interpretacijos. Argumentus paremkite V. Krėvės tragedijos finalo tekstu, režisieriaus B. Dauguviečio interpretcija Valstybės teatre sukurtame spektaklyje (1924): „pamatęs gyvo užkasto Kelerio kapą ir prie jo raudančią Oną Duonyutę, Skirgaila [...] puola prie kryžiuočių riterio mylimosios ir ją pasmaugia“. (Lietuvių teatras 1918–1929, Vilnius: Mintis, 1981, p. 143) ir 1992 m. Lietuvos televizijoje sukurto spektaklo „Skirgaila“ finalu (rež.H. Vancevičius) (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/13729)
Aptarkite, kokios problemos byloja epie vertybių krizę V. Krėvės tragedijoje „Skirgaila“ ir V. Šekspyro tragedijoje „Hamletas“. Palyginkte, kaip vertinama praeitis (istorinė, kultūrinė atmintis), sąžinė, kiek žmogus pajėgia atpažinti vertybių krizę ir pataisyti „išgverusį“ pasaulį?
Pasvarstykite, kurios V. Krėvės tragedijoje atskleistos problemos yra istorinės, kurios – šiuolaikiškos, bendražmogiškos?
