Kaip manote, kodėl ištekančiai klebono dukterėčiai svarbu pasikviesti į svečius dvarininkų šeimą? Kaip epizodo pradžioje nusakomas rengiamų vestuvių stilius? Pakomentuokite pasakotojos tėvelio išsakytą požiūrį į ruošiamas iškilmes.
Kaip į pasakojimą įvedamas vienas pagrindinių šios dalies veikėjų – jaunikis? Kur slypi šio epizodo komizmas? [Komizmas – estetikos, meno, literatūros kategorija, kuria apibrėžiami satyriniai ir humoristiniai kūriniai, sukeliantys adresato šypseną, juoką, patyčias. Šis atsakas kyla dėl vaizduojamo objekto prieštaringumų – neatitikimo tarp realios padėties ir įsivaizdavimo, tarp buvimo ir atrodymo, tarp galimybių ir siekiamybės.]
Išnagrinėkite jaunosios ir jos pamergių požiūrį į vedybas, šeimyninį gyvenimą. Kaip šios moterys suvokia šeimyninę laimę? Kas, jų požiūriu, šeimyniniam gyvenimui svarbiausia?
Kuo skiriasi veikėjos mamatės požiūris į vedybas ir šeimą? Kodėl ji vos neatsisako būti jaunosios svočia? Ką reiškia jos frazė „Nenoriu dalyvauti tokiame sakramento profanavime“?
Atkreipkite dėmesį į pasakotojos komentarą po vienos iš pamergių kalbos: „Jos dideliame veide atsimušė dvasios pagavimas“. Tai ironiškas pasakymas; kokiu neatitikimu, prieštaravimu jis paremtas? Ironija yra ir būdas išsakyti kritišką vertinimą – į ką jis šiuo atveju nukreiptas? Kuo pasakotojos vertybinė nuostata artima veikėjos mamatės pažiūroms?
Kokią stilistinę reikšmę pasakojime įgauna pobūvio dalyvių vartojama netaisyklinga lenkiška šneka? Kaip ši kalbos forma susijusi su aukščiau aptartu pobūvio stiliumi, taip pat jį atitinkančiomis svečių manieromis, apranga? Kodėl lenkiškos frazės įrašomos tik kai kurių veikėjų kalboje, nes pagal vaizduojamą situaciją manytina, kad visi tame pobūvyje kalbėjo lenkiškai?
Paaiškinkite, kodėl tolesniame pasakojime ponas Jonavičius tokį pobūvį vadina „gimtiniu [gimtinės, vietiniu] žanru“. Kur slypi šio pasakymo ironija, į ką ji kritiškai nukreipta?
Apibendrinkite, kokia yra pagrindinė šios apysakos dalies mintis, kokios vertybės čia išryškinamos, kaip jos susijusios su kitais apysakos epizodais? Pasiremkite „Mamatės užrašų“ fragmentu, kuriame veikėja komentuoja vestuvių pobūvį: Tur būt, nėra pasaulyje juokingesnio luomo už mūsų smulkiuosius bajorus. Proto ir širdies kultūra nestovi jie nė kiek aukščiau už valstiečius, o putlūs, pilni pretenzijos, su didžiausia panieka žiūri į "chamus". Dieve, kaip jie kalba lenkiškai! Kas nori studijuoti lietuvišką stilių, tas tesiklausai jų lenkiškos kalbos. Kaip jie prijuokino mane vakar per vestuves klebonijoje! Bet, tiesą sakant, tai yra juokai per ašaras. Gaila man jų Gaila man visų juokingų žmonių. Kodėl tie mūsų bajorai yra tokie juokingi? Daugiausia dėl to, kad taip kalba lenkiškai. Tepametie jie tą lenkų kalbos karikatūrą, teimie kalbėti žemaitiškai – ir tuojau nustos mažiausiai pusės to savo komiškumo. Bet ką jie kalti, kad seka ponus? Juk kiekvienas stengias imti pavyzdį iš to, kas, jo nuomone, stovi aukščiau už jį.
Jūs parašėte nuoseklią kūrinio interpretaciją, perskaitykite ją visą nuo pradžių iki galo ir pasistenkite pataisyti taip, kad neliktų minties šuolių, sakiniai, pastraipos logiškai išplauktų vienas iš kito.
