Jono Biliūno apsakyme „Vagis“ pasakotojas itin daug dėmesio skiria savo gyvenimui iki lemtingo įvykio: koks jis buvo ypatingas, kaip jam viskas sekėsi ir pan. Kokios vertybės išryškinamos kūrinio pradžioje, kaip žmogus suvokia savo gyvenimo gerovę ir kodėl jis negali ramiai gyventi toliau, kai jam pavyko apsaugoti savo namų turtą?
Pamėginkite apibrėžti kūrinyje išryškintas motyvacines jėgas: kas pagrindinį veikėją tiesiogiai ar netiesiogiai išteisina (vagies nužudymas traktuojamas kaip būtinoji savigyna, atlikta afekto – ypatingo susijaudinimo – būsenoje), ir kas jį baudžia?
Kūrinyje vertybės konstruojamos priešpriešų principu: išorinės ir vidinės, žemiškosios ir amžinosios. Pamėginkite šitas priešpriešas konkretizuoti remdamiesi tekstu.
Ką reiškia pagrindinio veikėjo nežinojimas, išsakytas kūrinio pabaigoje? Negi Bažnyčios autoritetas yra nepakankamas, kad nuramintų pagrindinio veikėjo baimes?
Kodėl žmogaus nerimas dėl jo įvykdyto veiksmo išsakomas graužiančio kirmino metafora ir ką ši metafora reiškia? Koks jos vaidmuo mūsų gyvenime?