Jonas Biliūnas yra realistinės psichologinės prozos kūrėjas, moralinės problematikos autorius. Tačiau ir rašytojai realistai savo kūryboje taiko poetinio vaizdavimo būdus, idėjas išreiškia metaforomis, sąlygišku pasakojimu, kartais net alegorijomis ir parabolėmis (J. Biliūno „Laimės žiburys). Perskaitykite žemiau pateiktą ištrauką ir aptarkite: a) vaizdų poetiškumą, metaforiškumą, archetipiškumą, b) jų semantiką – į realybę kreipiančias vaizdo prasmes. Kad jūsų samprotavimas būtų nuoseklus, laikykitės maždaug tokios tvarkos.
Juozapota sapnavo...
Mato jinai gražų didelį sodną, pilną žydinčių medžių. Eina tuo sodnu mažu kūdikiu nešina... Dailus takelis, smėliu išbarstytas, tęsias, aplinkui žolės ir žolynai įvairiomis spalvomis mirga; terp medžių šakelių paukščiai sau lizdelius kraunas. Visur teip romu ir šilta... Juozapota spaudžia int savo laimingą krūtinę kūdikį ir skubina skubina... Užu sodno jos Petras aria... Jam pietus neša, jam kūdikiu pasigirti nori... Jau jinai jį iš tolo mato, sunkiai ant arklo užgulusį ir jungą jaučių iš lengvo kalneliu stumantį... Bet netikėtai ir gražus sodnas, ir Petras su jaučiais iš jos akių nyksta. Staiga pamato jinai dangų apniukusį ir priešais baisų, gilų, kaip bedugnį, griovį. Iš apačios girdi skaudų dejavimą ir balsą, pagelbos šaukiantį. Tai Petro balsas, jo dejavimas. Juozapota išsigandusi skubinas int jį, norėtų nusileisti griovin, gelbėti vyrą. Pažiūri int kūdikį. Negyvas! Akytės užsimerkusios, lūpytės pamėlynavusios, veidelis kaip drobė. Klaikumo perimta, surinka nesavu balsu... Jos kojos paslysta, ir kartu su kūdikiu krinta bedugnėn...
Jonas Biliūnas