Susiekite poemos „Kelionė Petaburkan“ 5 giesmės eilutes su XIX a. istorinėmis realijomis.
Plati, tyki, lyg senobėj skardi šalis mūsų / Po šiuos plotus viešpatavo ant giminės rusų. / Šiandien rusai po maskoliais maskoliškai rėdos, / Lietuvos gi tikrus vaikus didžios spaudžia bėdos.
Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda:
Tegul, sako, bus Lietuva, ir tamsi ir juoda.
Apkrauk mokestim didžiausiom, dvasia nenupulsma;
Nors Cibirijon nubruk mum – ir te neprapulsma!
Neviliok mum, mes nesėsma iš šio švento laivo!
Ne teip staugia platus plentas, gniaužtas diližonais,
Kaip vaitoja mūsų broliai po svetimais ponais.