Kokie poetinės pasaulėvokos bruožai būdingi A. Marčėno kūrybai?

kūryboje pabrėžiamas žaidimas, laisvas kalbos pojūtis, improvizuotos asociacijos ir sąskambiai, bet kartu laikomasi formos darnumo
Ieškoma minimalistinės, apvalytos nuo nereikalingų puošmenų poetinės kalbos, siekiama eilėraštį kurti kaip pasakojimą, tikrą gyvenimišką istoriją
išlaikoma pagarba lietuvių lyrikos ir kultūros tradicijai, vertinamas klasikinis poeto profesionalumas
kūryboje nebegalioja tradicinė perskyra tarp kultūrinių įtakų ir tiesioginės poeto saviraiškos
svarbi Rytų kultūros patirtis, klasikinės japonų ir kinų poezijos poveikis, eilėraštis rašomas kaip trumpa meditacija
kūryboje išlieka svarbus ryšys su dvasiniu pasauliu, transcendencija, kalba suvokiama kaip aukštesnė galia, poetas laikomas jos tarpininku
pabrėžiamos kūniškosios patirtys, provokatyvūs mirties ir destrukcijos įvaizdžiai

Kurios poetikos ypatybės būdingos A. Marčėno eilėraščiams?

poetui svarbi klasikinė soneto forma, ieškoma jos šiuolaikiško, postmodernaus pavidalo
vyrauja eilėraščių ciklai, juose interpretuojami istorijos siužetai, plėtojama savita poetinė filosofija
poezijoje sekama japonų haiku stilistika
tekstams būdingos citatos, literatūrinės užuominos, parafrazės, įvaizdžių skolinimasis, įtakų akcentavimas, savitas kitų tekstų perrašymas
daugelyje eilėraščių išlaikomas tikslus rimas, klasikiniai silabotonikos principai, tačiau siekiama jai netikėtai sužaisti, improvizuoti
eilėraščiai rašomi sinkopiu, perteikiant džiazo ar bliuzo muzikinį skambesį