Ką iš šių skyrių galima spręsti apie teksto žanrą, kokie pasakojimo elementai dominuoja: epiniai (pasakotojo viršenybė), lyriniai (vidinis veikėjų pasaulis ir jo nuspalvintas subjektyvumas, emocijos) ar draminiai (veiksmų nulemti konfliktai)?
Koks pasakotojo santykis su vienu iš pagrindinių veikėjų – Tiliumi? Kiek pasakotojas yra Tiliaus bendrininkas, besikalbantis su juo ir papildantis jo balsą, kiek vertintojas, išmanantis, numatantis vienokias ar kitokias Tiliaus veiksmų pasekmes ir vertinantis jų motyvus, o kiek „kronikininkas“, nešališkai aprašantis Tiliaus gyvenimo įvykius? Analizuokite naudodami pavyzdžius.
Kaip tekste kuriama Monikos ir Agnės opozicija, kokius epitetus, palyginimus autorius pasitelkia siekdamas atskleisti, kaip skirtingai reiškiasi jų moteriškumas?
Įsiskaitykite į 25 skyrių ir pagalvokite, koks su mišku susijęs įvaizdis ar įvaizdžiai įgyja simbolinę reikšmę (atsakymas: miško gaisras, kraštovaizdį dengiantys dūmai...)?
Interpretuokite dainelės Pasisėjau balandėlę daržely... (humoristinės baladės), pasirodančios ir knygos epigrafe, ir svarbiame 23 skyriuje, leitmotyvą. Kuo šis leitmotyvas prasmingas autoriui – kaip santuokinės neištikimybės, svetimų jėgų (kazokai) įsiveržimo, girtavimo ir smurto, trumparegio egoizmo ar kaip tuščių pastangų ženklas?
Kokios detalės suteikia veiksmui aiškų istorinį kontekstą, kokios realijos išreiškia ir nužymi veikėjams naujus akiračius, o kartu – lietuvių agrarinės kultūros irimą (atsakymas: teksto pavyzdžiai, kur minimos knygos, nuotraukos, radijas, kanalas, autobusas)?
Perskaitykite toliau pateiktą 25 skyriaus ištrauką, iš kurio sužinome apie posūkį Agnės gyvenime.
Ir Agnės gyvenime permaina buvo įvykusi. Staiga vieną dieną ji susidomėjo savo krikštomočia. Kodėl ji nebeatvažiuojanti? Ir, jei ketino, tai kada? Va tai tau, kas gi čia dabar? Kada reikėjo, tai nieks negalėjo sugauti. Motina graudeno dukterį ir stebėjosi. Bene bus susipykusi su Doveikos bernu? Bene bus atvėsusi, nes jau nuo vidurvasario jis nebesirodo. Mergiščia pašėlo, papyko, ir viskas praėjo. Ačiū Dievui, kad taip gražiai praėjo. Kai kitoms po tokių linksmybių dar ir vargo tenka pavargti. Ne, Agnė ne tokia. Ir tas gerai. Išvažiuos, pripras ir gal ištekės. Vargonininkas – žmogus tikrai puikus. Gužienė turėjo patyrimo ir į viską žiūrėjo tokiom akim. Dviem mergom kaip ir nedera trintis namie. Vienai jau laikas iškeliauti.
Ką sako šis epizodas? Kodėl apie Agnę kalbama iš kito personažo perspektyvos?
Kaip jums atrodo, kiek autoriui reikšmingas siužetas apie neištikimybę? Kas yra svarbiau viso romano audinyje: ar herojų veiksmai, ar jų pasyvumas? Ar sutinkate su žemiau pacituota kritikės Ilonos Gražytės-Maziliauskienės mintimi?
Tiliaus ir Monikos istorija [Katiliškiui] nėra nuobodžiaujančios Virsnių kaimo „femme fatale“ afera su gražiu bernu. Katiliškio dėmesys yra nukreiptas ne į tai, kas faktiškai atsitinka, bet kaip tai atskleidžia personažų vidinę įtampą, kaip instinkto primityvi jėga formuoja ir deformuoja jų likimą. (Ilona Gražytė-Maziliauskienė, Likimo žaismas – Mariaus Katiliškio Miškais ateina ruduo. – Išėjęs negrįžti. Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje, Chicago: Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, 1986, p. 158.)
Kaip apibūdintumėte autoriaus stilių perskaitytuose skyriuose?
Atidžiai perskaitę Miškais ateina ruduo 23 skyrių, raskite jums nesuprantamų, retesnių išraiškingų žodžių, ir pabandykite iš konteksto nusakyti jų reikšmes (pvz., stangus, aižo, barkštinė, nuotartys, nyrino...). Remdamiesi didžiuoju lietuvių kalbos žodynu (įdėti nuorodą www.lkz.lt), iki galo išsiaiškinkite nesuprantamų žodžių reikšmes.
Marius Katiliškis