3Klausimas
Atlikite užduotį.
KAŠTONAS PRIE BONIFRATRŲ BAŽNYČIOS
Jaučiu, kad ruduo,
kad auksinis bizantiškas fonas,
kur slaptas degimas nudažo peizažo medžius,
kur saulėj paskiausiai nuauksintas aukštas kaštonas
alėjoje į Bonifratrų bažnyčią, meldžiuos
šaltiniui po žemėmis,
balsui gelmės ir ekstazės –
pro sielvarto klodą prasimuša vėl ilgesys,
bet žmonės tam aukse tarytum ikonostasas,
bet medžių žvakidės liepsnojimo neužgesins
alėjoje į Bonifratrų bažnyčią, kur muzika,
kur, auksui tamsėjant, muslinas lyg ūkana nuslenka.
Jaučiu, kad ruduo,
kad auksinis bizantiškas fonas,
kur slaptas degimas nudažo peizažo medžius,
kur saulėj paskiausiai nuauksintas aukštas kaštonas
alėjoje į Bonifratrų bažnyčią, meldžiuos
šaltiniui po žemėmis,
balsui gelmės ir ekstazės –
pro sielvarto klodą prasimuša vėl ilgesys,
bet žmonės tam aukse tarytum ikonostasas,
bet medžių žvakidės liepsnojimo neužgesins
alėjoje į Bonifratrų bažnyčią, kur muzika,
kur, auksui tamsėjant, muslinas lyg ūkana nuslenka.
1
Atidžiai perskaitykite J. Vaičiūnaitės eilėraščius „Kaštonas prie Bonifratrų bažnyčios“ ir „Obelis“. Viktorija Daujotytė apie juos rašo: „Vaičiūnaitė tarsi portretavo atskirus, paminklinius Vilniaus medžius (...). „Kaštonas prie Bonifratrų bažnyčios“ – vienas įspūdingiausių poetės tekstų, daugiaklodės struktūros, susipynimų-persipynimų: asmeniškas (jaučiu, meldžiuos...) ir viršasmeniškas, istorijos ir dabarties, kasdienio gesto ir šventumo, materijos ir dvasios lydinys (...). „Obelis“ iš „Pilko šiaurės namo“ – lyg pasaulio medžio poetinė versija (...). Eilėraštis, itin ryškiai jungiantis gamtos ir istorijos klodus, įtaigios kalbinės tikrovės būdu ryškinantis medžio istoriškumą, paminkliškumą, suartėjimą su mitu. Miesto medis įauga į miesto istoriją, o istorija persmelkia medį nuo šaknų iki viršūnės.“ (V. Daujotytė, Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009, p. 48-49).
Remdamiesi šiais tekstais, išsiaiškinę eilėraščių kultūrinius kontekstus, parašykite rašinį tema “Miesto medis kaip simbolis Juditos Vaičiūnaitės poezijoje”.