Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 11-12
Atgal į sąrašą

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Judita Vaičiūnaitė / Interpretuok ir vertink / 1

1Klausimas

Perskaitykite J. Vaičiūnaitės eilėraščių ciklą „Senos fotografijos“ ir atlikite užduotis.

SENOS FOTOGRAFIJOS
Ž e m a i t ė
Žiūrėk, ir po rudens žvaigždėm
sužibs lyg nimbas žibalinė lempa,
kaimynų vaiko atnešta –
ir nebeskęs troba tokioj tamsoj...
Tik nenurišk tos skepetos,
tos ligi graudulio savos –
– jai lemta
istorijoj lyg skrynioj
tavo motinišką šilumą tausot...

Žiūrėk, jau greit pasnigs,
padvelks žieminiais obuoliais,
ištirpus ūkanai,
pavirsi vadovėliuose į kaimišką madoną...
Tu liesta
senatvės gruodo –
pabučiuos tau ranką
sūnūs, dukros ir anūkai,
ir proanūkių minios –
tavo troboje sutilpus Lietuva...

G . P e t k e v i č a i t ė – B i t ė
Surink herbariumui iš laukų žoles,
mažyte Gabriele,
plaštakės iš apdulkusios kolekcijos
aplips tave kaip gėlę,
tai kas, kad tu kupriukė,
tu kvepi medum,
ateik čia, Gabriele,
jau bibliotekoj prieblanda,
ir mokytojo rankoj kalendorius –
sklaidyk jį,
krinta lapai, klasėje langai šlapi,
sutemo, drovios
ir giedros akys spindi,
vis kiti vaikai tau veidrodžiuose rodos,
plonėja kalendorius –
gal jau šimtmetį sklaidai jį, Gabriele,
ir dėl kitų tau širdį
gal jau šimtmetį tebegelia kaip gėlė,
jau apsnigtas herbariumas,
sniegas tavo klasėj, Gabriele...

L a z d y n ų P e l ė d a
Jei ūkaus naktinis paukštis
ir aidas pasklis tuščiame name,
iš tolo pašauk savo seserį –
gal ji pavargus užsnūdo prie rankdarbių,
balti mezginiai lyg popieriaus lakštai,
ir jų nevalia numest,
stiklinėj verandoj žaibuoja pernakt –
kad tik į širdį netrenktų.

Žaibe – bažnytinis senas paveikslas,
nublankus šventojo kopija,
gal tėvo tapyta, o gal...
Susitikit,
dvi pusamžės vienišos seserys –
šviesa restauruos jūsų veidus,
svetainėj jau brėkšta, pavargusi koja
suklumpa ant gimtojo slenksčio,
kur jūsų šaltinį lazdynai sergsti...

Š a t r i j o s R a g a n a
Kokia graži tu pareini
iš jau sudžiūvusių pageltusių rožynų,
palikus baltą saulės skėtį
ant žolės prie begalinių tvenkinių,
kur tik laibų irisų auksas
ir arklys tuščioj ganykloj...
Negrįžimų
alėjomis sutemusiame sename dvare
aš pas tave einu.
Kokia graži tu,
kai žiebi žvakes ant pianino
ir paleidi nakčiai
tamsių plaukų didžiulį mazgą,
kai žvelgi į mus mąsliom liūdnom akim
iš po tų antakių lakaus juodumo...
Tavimi, pašnibždomis man šnekančia,
tikiu, nes ta kalba –
lyg varpo garsas iš vaikystės tolių –
įsakmi...

1975
1 Įdėmiai perskaitykite J. Vaičiūnaitės eilėraščių ciklą „Senos fotografijos“ (1975) ir parašykite poetinių portretų analizę, remdamiesi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių moterų rašytojų biografiniais kontekstais. Prieš pradėdami rašyti prisiminkite, ką žinote apie šių rašytojų - Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos – biografijas. Įsižiūrėkite į jų fotografijas. Prašom į klausimus atsakinėti iš eilės; klausimo numerio žymėti nereikia, bet kiekvieną naują atsakymą pradėkite naujoje eilutėje. Rašykite išsamiai, stenkitės kuo sklandžiau formuluoti savo mintis.
2 Eilėraščio “Žemaitė” pradžioje minimos rudens žvaigždės, vėlyvo vakaro tamsa, žibalinė lempa – kodėl pasirinktos būtent šios detalės? Kaip jos susijusios su Žemaitės kūrybos pradžia? Kodėl paminimas “kaimynų vaikas”? Kokia yra perkeltinė eilučių “ir nebeskęs troba tokioj tamsoj…” prasmė?
3 Kokios Žemaitės portreto detalės išryškinamos, kokie daiktai, įvaizdžiai, emocijos su ja siejamos? Kaip eilėraštyje ryškėja madonos figūra, motinystės simbolika? Kodėl pabaigoje sakoma, kad Žemaitės namuose sutilpo Lietuva?
4 Eilėraščio “G. Petkevičaitė-Bitė” pradžios įvaizdžiai – herbariumas, laukų žolės, plaštakių kolekcija. Kodėl jie iškyla, kaip yra susiję su rašytojos biografija? Kaip paaiškintumėte eilutę “ir mokytojo rankoj kalendorius” – kas buvo G. Petkevičaitės-Bitės mokytojas tėvų namuose? Kodėl regima klasė, vaikų akys – kaip tai susiję su rašytojos veikla, jos vykdyta misija?
5 Kaip paaiškintumėte frazę “tu kupriukė,/ tu kvepi medum”? Atkreipkite dėmesį į nutolintus, nereguliarius rimus (“Gabriele – gėlę – gėlė”) – kokią potekstę jie kuria? Kokias prasmes visas eilėraštis suteikia rašytojos slapyvardžiui? Kaip jis susiejamas su rašytojos žmogiškąja laikysena, vertybėmis?
6 Eilėraščio “Lazdynų Pelėda” erdvė – tuščias namas, stiklinė veranda, svetainė. Koks namas čia vaizduojamas, kaip jis susijęs su seserų Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės ir Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės biografija? Kokios kitos detalės atspindi jų gyvenimo patirtis? Kodėl minimas senas bažnytinis paveikslas, galbūt tapytas tėvo Nikodemo Ivanausko? Kas apie šią asmenybę žinoma?
7 Kokią moters rašytojos pašaukimo sampratą atspindi eilutės “balti mezginiai lyg popieriaus lakštai,/ ir jų nevalia numest”? Kaip galima būtų susieti naktinio paukščio, žaibo, apšviesto veido įvaizdžius? Kaip eilėraštyje atskleidžiama rašytojų vienatvė, sunkus likimo kelias? Kokiu būdu bendras slapyvardis eilėraštyje paverčiamas abiejų seserų likimo metafora?
8 Su kokiu Šatrijos Raganos kūriniu susijęs peizažas, pasirodantis jai skirto eilėraščio pradžioje (rožynai, tvenkiniai, baltas skėtis, aukso spalvos irisai)? Kokios kitos detalės akcentuojamos, kuriant rašytojos portretą? Koks bendras šios figūros įspūdis?
9 Koks eilėraščio kalbančiosios ryšys su Šatrijos Raganos figūra? Kaip einama jų susitikimo link (“pareini” – “Negrįžimų alėjomis (…) aš pas tave einu” – “žvelgi į mus”)? Kodėl tikima Šatrijos Raganos kalbėjimu (“Tavimi, pašnabždomis man šnekančia,/ tikiu”), o jos balsas lyginamas su varpo garsu iš vaikystės, vadinamas įsakmiu? Kaip tai susiję su pačios Šatrijos Raganos pasaulėžiūra?
10 Eilėraščių cikle perteikti keturių rašytojų moterų likimai, jų laikysenos, savitai interpretuojami slapyvardžiai. Pabandykite apibendrinti – kokie moterų vaidmenys čia iškyla? Kaip jie simboliškai įprasminti? Kuo skiriasi ir kuo panašios jų tapatybės? Koks šių figūrų santykis su kitais žmonėmis, bendruomene? Su kokia figūra didžiausią artumą jaučia eilėraščių kalbančioji? Kodėl?