Ar pakankamai gerai ir planingai pasirengiate kalbai ar pokalbiui? Ar sudarote kalbos planą? Ar apsvarstote rengimosi kalbai žingsnius (etapus). Ar išsikeliate tikslą, kurio sieksite?
Ar įsigilinate į temą, kuria kalbėsite? Ar jaučiatės atsakingas už savo teiginių tikrumą?
Ar iš anksto pasidomite klausytojais (pašnekovais), kuriems kalbėsite, su kuriais diskutuosite?
Ar mokate užmegzti deramą ryšį su pašnekovais?
Ar gebate pajausti pašnekovų reakciją į jūsų sakomus žodžius?
Ar gerbiate kitų dalyvių laiką, ar laikotės reglamento?
Ar nepamirštate taisyklingos kalbos, geros tarsenos?
Ar skubėdami, stengdamiesi išdėstyti visas savo pažiūras, neleistinai negreitinate tempo? Ar darote pauzes, kalbate aiškiai ir suprantamai?
Ar saikingi jūsų gestai? Ar derama mimika? Ar tinkamas kalbos tonas?
Ar kalbate argumentuotai, nuosekliai, paprastai ir suprantamai?
Ar pasirašote visą kalbą nuo pradžių iki galo, ar mėgstate kalbėti laisvai, ekspromtu?
Ar neišgalvojate ir neiškraipote faktų? Ar nemėginate manipuliuoti pašnekovų jausmais? Ar neperšate savo nuomonės, o tik stengiatės ją pagrįsti argumentais?
Ar neplagijuojate? Ar norėdami pasirodyti protingesni, neskelbiate kito asmens minčių kaip savų?
Ar geranoriškai, kantriai ir mandagiai atsakote į jums užduotus klausytojų ar diskusijos dalyvių klausimus?
Ar gerbiate kitų pašnekovų nuomonę?
Ar mokate klausytis pašnekovo, elgiatės tolerantiškai, kreivai nesišypsote, nedarote grimasų, nesikalbate su kitais diskusijos dalyviais, kai kalba kitas asmuo?
Ar kartais, jausmų pagautas, neadekvačiai reaguojate į kritiką? Ar nepasielgiate nelogiškai: neapgalvotai pavadinate jums prieštaraujančio asmens mintis provokacija, sąmokslu, šmeižtu, šantažu ar dar kitaip, neįsigilindami į vartojamų žodžių reikšmę?
Ar nežeminate oponento asmenybės?
Ar mokate valdytis, nepertraukinėjate kalbančių, ne laiku ir ne vietoj įsiterpdami?
Ar esate savikritiškas ir ar galėtumėte išvardyti bent tris svarbiausias savo kalbėjimo ydas?
