10Klausimas
Perskaitykite, ką apie baltų hidronimiją pasakoja Zigmas Zinkevičius. Remdamiesi šiuo tekstu, pasirinkite teisingą teiginio variantą.
| Kuri nors gentis, ilgesnį laiką gyvenusi vienoje teritorijoje, palieka ten savo buvimo pėdsakus. Jie esti dvejopi: vietų vardai ir materialinės kultūros liekanos. <...> Kadangi gyvenamųjų vietovių pavadinimus žmonės neretai kaitalioja, tai reikšmingiausi yra negyvenamųjų vietų, ypač upių ir ežerų, vardai, t. y. hidronimai, sudarantys patį seniausią bet kurios šalies vardyno sluoksnį. Kalbininkai, išaiškinę, kuriai kalbai priklauso hidronimas, kartu jau tvirtai nustato, kad ten tikrai gyventa ta kalba šnekėjusių žmonių. Taigi hidronimija yra labai svarbus šaltinis, nušviečiantis tolimąją tautų praeitį, kurios nesiekia rašytiniai šaltiniai. <...> Žemėlapyje-schemoje pažymėti du plotai: a) minimali ir abejonių nekelianti baltiškų hidronimų teritorija, kurioje baltai turėjo gyventi ilgą laiką, ir b) didesnė teritorija anapus minimaliosios, kur baltų hidronimų pasitaiko nedaug: ten jie, matyt, gyveno trumpesnį laiką, anksti buvo kitų asimiliuoti. Už ploto ribų paliktos vietovės, kuriose baltiškų arba tokiais įtariamų hidronimų yra visai nedaug ir kur baltai turėjo gyventi tik epizodiškai, t. y. trumpą laiką. Kalbininkų išvadas apie senąją baltų gyventą teritoriją iš esmės patvirtina archeologijos mokslo duomenys. Jie rodo, kad neolito (IV–II tūkstm. pr. Kr.) pabaigoje Vidurio ir Rytų Europoje pasirodė vadinamoji virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūra. Ji identifikuojama su indoeuropiečiais. Labiausiai ši kultūra išplito pačioje neolito pabaigoje, taigi 2000–1800 m. pr. Kr. Tada ji suskilusi į tam tikras grupes. Viena iš tų grupių išplitusi didelėje teritorijoje nuo Vyslos baseino vakaruose iki Volgos–Okos baseino rytuose, Pripetės baseinos pietuose. Šią kultūrą archeologais ir priskiria baltams. Visa tai, kas pasakyta, rodo, jog tolimoje senovėje baltai gyveno didelėje Vidurinės ir Rytų Europos teritorijoje, kurią (be dabartinių Lietuvos ir Latvijos) sudarė dar visa Baltoji Rusia (Gudija), šiaurės vakarinė Ukrainos dalis, vakariniai Rusijos pakraščiai (pietinės ir pietvakarinės Pskovo, Kalinino, Maskvos sričių dalys, Smolensko ir Kalugos sritys, vakarinės Tulos, Briansko ir Kursko sričių dalys), Karaliaučiaus kraštas ir nemažas šiaurės rytų Lenkijos kampas. Tyrėjų nuomone, II–I tūkstm. pr. Kr. Baltai buvo plačiau išplitę negu tuo metu germanai. Baltai ilgą laiką sudarė vieną iš pagrindinių etninių grupių Rytų Europos centrinėje miškų zonoje. Zigmas Zinkevičius. Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013, 11–14. |
|
| Baltų etnogenezei vardyno tyrimai padeda nustatyti etninių grupių kadaise apgyventas teritoriją / nepadeda nustatyti etninių grupių kadaise apgyventų teritorijų. | |
