41Klausimas
Valstybinės (oficialiosios) kalbos statusas padeda kalbai išlikti. Valstybė ją remia dvikalbystės ar daugiakalbystės sąlygomis, tačiau ne visada geba apsaugoti nuo kitų kalbų pavojaus. Kalbos (iš)likimas priklauso nuo bendruomenės požiūrio. Įsiskaitykite ir autoriaus žodžiais atsakykite į klausimus.
Lietuvių kalbą – į sąvartyną Jauni lietuvių dainorėliai kratosi gimtosios kalbos. „Eurovizijos“ ir panašių projektų dėka kasmet pamatome, kad Lietuvoje gausu anglų kalbą dievinančių grupių ir atlikėjų. Kas tai? Plati erdvė saviraiškai? Lietuvių kalbos skurdumas? O gal naivios grupių ir atlikėjų ambicijos savo silpnais balseliais užkariauti pasaulį? Europos ir pasaulio užkariautojai Į sceną įsiveržia būsimieji Europos ir pasaulio didžiausių scenų šturmuotojai ir tūkstantinių minių drebintojai – grupė „Young bastards“ („Jauni benkartai“) iš Kelmės raj. (apie tokios grupės egzistavimą nežinau, bet panašių – gausybė). Trys vaikinukai ir išbalusi mergaitė su iš vyr. sesers pasiskolintu kostiumėliu. Pradeda dainuoti. Dainuoja apie mirtį, kruvinas ašaras, kažką prakeikia, gausu suicidinių motyvų. Žinoma, viskas – dievinama anglų kalba. Komisija ir žiūrovai džiugiai atsidūsta pasibaigus kūriniui. Tada palinki sėkmės. Pataria padirbėti, palavinti balsą, atlikimo techniką. „Jie nesuprato mūsų filosofijos“, – apsipila ašarų liaukų produkcija užkulisiuose grupės vokalistė. „Juk dainavome švaria ir gražia anglų kalba, kalba, kurios mokomės jau penkerius metus...“, – antrina jai vienas grupės vaikinų. „Ir mūsų tekstas gan neblogai apdirbtas, – prideda kitas. – Net dvi valandas prie „Alkono“ sėdėjau, kol parašiau...“ O dalis skaitytojų nuoširdžiai užjaučia būsimuosius Lietuvos vardo garsintojus. „Tik posovietinėje erdvėje gali būti taip diskriminuojama anglų kalba“, – murma jie. Apie silpnavalius LDK bajorus Pilkšvi vardai iš Lietuvos istorijos vadovėlių ilgai kovojo už lietuvių kalbos išsaugojimą. Kovota prieš beveik visus kaimynus. Tik latviai negrasė mūsų senajai kalbai. Kovota narsiai, būta kraujo, būta aukų. Ir atėjo pergalė, o kartu su ja pralaimėjimas. Anglų kalbai, net ne kaimyninei. Kita vertus, anekdotų herojai - lietuviai nuoširdžiai džiaugiasi kaimynų nesėkmėmis. Galbūt čia užkoduotas atsakymas, kodėl tolimą anglų kalbą su keistu entuziazmu priima jaunieji lietuvių dainorėliai. Kai kurie ims kartoti terminą – globalizacija. Taip, tautiečiai, tai ji. Kadangi mūsų protėviai nebuvę labai vislūs, tad lietuvių kalbai lemta ištirpti. O dabar pasičiupkite kokį nors Lietuvos istorijos vadovėlį ir paskaitykite apie lietuvių bajorų sulenkėjimą. Esu tikras, kad neigiamai vertinsite tuos LDK bajorus, kurie pamiršo esantys lietuviai. „Silpni žmonės jie buvo, – murmate. – Mums tas jau nebegresia, mes rusifikaciją atlaikėme.“ Taip, atlaikėte. Bet pamirštate esminį faktą – rusifikacija buvo prievartinė. Prievarta iššaukia pasipriešinimą, kovą. Knygnešystė buvo kova. Nelegali spauda buvo kova, „Kauno pavasaris“, Sąjūdis – kova. O štai polonizacija į Lietuvą atėjo neprievartiniu keliu. Taip, tautiečiai, imsite brukti visokiausius pavyzdžius apie lenkų netoleranciją lietuvių kalbai. Pasitaikydavo. Visgi polonizacija nebuvo prievartinė. Kaip ir anglifikacija. Apie žmones, kurie nemoka skaityti Gerbiami skaitytojai, aš teigiu, kad užsienio kalbų mokėjimas yra nuostabus dalykas. Mokykitės kalbų, domėkitės kitų šalių kultūra. Plėskite savo akiratį. Jaučiu visai pagrįstą pagundą paskutinę pastraipą paryškinti. Gal daugiau žmonių pastebės. Nors turbūt neverta, nes net ir perskaitę kai kurie nepatikės. „Šis autorius eina prieš mūsų valstybę, mūsų kalbą, jis pavojingas“, – tokį ar panašų komentarą tikrai rasiu. Dar viena pastraipa, kuri turėtų būti paryškinta: noriu pasakyti, kad domėjimasis kitų šalių kalbomis ir papročiais yra gėris. Užtat kitų šalių papročių ir kalbos perėmimas, išmetant gimtąją lietuvių kalbą ir jos papročius į Kariotiškių sąvartyną, yra blogis. Nebruku jums savo nuomonės. Bet nepažadu, kad Lietuvos istorijos vadovėliuose užimsite garbingesnę vietą nei sulenkėję LDK bajorai. Ir tai ne dėl to, kad jūs raudono kraujo. Nebeniekinkim anglų kalbos Vaikinai ir merginos, muzikinių konkursų laimėtojai ir dalyviai, užteks. Savo balseliais, kuriuose atsispindi jūsų tėvų (globėjų) troškimas matyti jus dainuojančius, nebetrypkite anglų kalbos. Ką ji jums blogo padarė? Kam ją taip teršti? Dainuokite lietuviškai. Nejaugi nemanote, kad dainuodami viena iš seniausių pasaulio kalbų būsite įdomesni klausytojams, nei niūniuodami kažką svetimo? Nemanote? Tada bandote iššokti virš savo bambos. Savoje mokykloje jūsų nepriima net į mokyklos chorą. Balsas per silpnas. Bet jūs nepasiduodate – reikia šturmuoti pasaulines aukštumas! Tai padės padaryti anglų kalba! Į jus dėmesį atkreips masės. Ir nesvarbu, kad neturite stipraus balso. Kam jis? Juk yra anglų kalba. Kai šitaip nuvertinate svečios šalies kalbą, nieko keisto, kad ir savos kalbos nebemokate mylėti. Mylite tik save, būsimieji scenų ir daugiatūkstantinių minių drebintojai. DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/lietuviu-kalba-i-savartyna.d?id=41893867 2011-02-11
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/lietuviu-kalba-i-savartyna.d?id=41893867 2011-02-11
| Kodėl autorius, kuris nemenkina anglų kalbos, siūlo dainuoti lietuviškai? |