|
Pažymėkite sakinį (-ius), rodantį (-čius), kas bendra tarp žmogaus ir žmoginės beždžionės kalbėjimo.
Po dvidešimt penkerius metus trukusio intensyvaus treniravimo gorila Koko išmoko per tūkstantį amerikietiškos gestų kalbos sąvokų ir suprato du tūkstančius angliškų žodžių. 1998 m. pirmą kartą internete buvo tiesiogiai transliuojamas pasikalbėjimas su Koko. Jos sakiniai susideda iš trijų–šešių žodžių, juose paisoma laiko santykių ir net papokštaujama. Profesionaliai nustatytas Koko intelekto koeficientas (ang. IQ) sudaro nuo 70 iki 95 balų. Normalus žmogaus koeficientas yra 100 balų. Koko moka rimuoti, ji rimuoja do su blue ir squash su wash, sugalvoja metaforų, tokių kaip arklys-tigras zebrui pavadinti ir dramblys-kūdikis Pinokio lėlei įvardyti. Į klausimą: „Kodėl Koko nėra kaip kiti žmonės?“ – atsako išmintingai ir teisingai: „Koko gorila.“ O per trisdešimt reguliaraus treniravimosi metų ši senyvo amžiaus sulaukusi gorila taip virtuoziškai išmoko vartoti žmonių kalbą, kaip joks kitas gyvūnas iki šiol. Koko mokymosi pavyzdys teikia galimybę apskritai daug ką sužinoti apie gorilų psichologiją, mano Patterson. Pavyzdžiui: „Ką sako gorilos, kai džiaugiasi?“ – „Gorila apsikabinti.“ „O ką sako gorilos, kai pyksta?“ – „Tualetas velnias.“ Svarbiausia išvada, kurią galima daryti iš puikių Koko mokymosi rezultatų yra ta, kad tai pasiekiama tik laboratorijos sąlygomis. Laisvėje gyvenančios ir zoologijos sodų gorilos turi kitų rūpesčių nei žmonių gramatika. Vis dėlto, kaip atrodo, gorilos yra protingesnės, nei joms reikėtų būti natūralioje gyvenamojoje aplinkoje ir ieškant maisto. Kaip ir žmonių, taip ir visų kitų primatų smegenų imlumas kyla iš socialinių santykių būtinybių ir reikmių. Iš visų iššūkių beždžionių pasaulyje sudėtingiausios yra būrio gyvenimo vidaus taisyklės. Taip pat ir žmoginių beždžionių protingumas priklauso nuo socialinių grėsmių. Ši įžvalga kartu paaiškina, kodėl kalbiniai bandymai su žmoginėmis beždžionėmis yra problemiški. Išmokstamos kaip tik tos reikšmės, kurios pasitaiko beždžionių pasaulyje arba gali būti su juo susijusios. O visa kita žmoginėms beždžionėms „natūraliai“ lieka neprieinama, panašiai kaip ir žmonėms daug kas iš to, ką daro beždžionės, atrodo mįslinga. Vadinasi, protas yra glaudžiai susijęs su rūšiai būdingais socialiniais santykiais. Richard David Precht. Kas aš esu? Filosofinė kelionė į save. Vilnius: Alma littera, 2010, p. 204–205.
Koko moka rimuoti, ji rimuoja|sugalvoja metaforų|Pavyzdžiui: „Ką sako gorilos, kai džiaugiasi?“ – „Gorila apsikabinti.“ „O ką sako gorilos, kai pyksta?“ – „Tualetas velnias.“|Kaip ir žmonių, taip ir visų kitų primatų smegenų imlumas kyla iš socialinių santykių būtinybių ir reikmių.|Taip pat ir žmoginių beždžionių protingumas priklauso nuo socialinių grėsmių.
|
|
Pažymėkite sakinį (-ius), rodantį (-čius) skirtumus tarp žmogaus ir žmoginės beždžionės kalbėjimo.
Po dvidešimt penkerius metus trukusio intensyvaus treniravimo gorila Koko išmoko per tūkstantį amerikietiškos gestų kalbos sąvokų ir suprato du tūkstančius angliškų žodžių. 1998 m. pirmą kartą internete buvo tiesiogiai transliuojamas pasikalbėjimas su Koko. Jos sakiniai susideda iš trijų–šešių žodžių, juose paisoma laiko santykių ir net papokštaujama. Profesionaliai nustatytas Koko intelekto koeficientas (ang. IQ) sudaro nuo 70 iki 95 balų. Normalus žmogaus koeficientas yra 100 balų. Koko moka rimuoti, ji rimuoja do su blue ir squash su wash, sugalvoja metaforų, tokių kaip arklys-tigras zebrui pavadinti ir dramblys-kūdikis Pinokio lėlei įvardyti. Į klausimą: „Kodėl Koko nėra kaip kiti žmonės?“ – atsako išmintingai ir teisingai: „Koko gorila.“ O per trisdešimt reguliaraus treniravimosi metų ši senyvo amžiaus sulaukusi gorila taip virtuoziškai išmoko vartoti žmonių kalbą, kaip joks kitas gyvūnas iki šiol. Koko mokymosi pavyzdys teikia galimybę apskritai daug ką sužinoti apie gorilų psichologiją, mano Patterson. Pavyzdžiui: „Ką sako gorilos, kai džiaugiasi?“ – „Gorila apsikabinti.“ „O ką sako gorilos, kai pyksta?“ – „Tualetas velnias.“ Svarbiausia išvada, kurią galima daryti iš puikių Koko mokymosi rezultatų yra ta, kad tai pasiekiama tik laboratorijos sąlygomis. Laisvėje gyvenančios ir zoologijos sodų gorilos turi kitų rūpesčių nei žmonių gramatika. Vis dėlto, kaip atrodo, gorilos yra protingesnės, nei joms reikėtų būti natūralioje gyvenamojoje aplinkoje ir ieškant maisto. Kaip ir žmonių, taip ir visų kitų primatų smegenų imlumas kyla iš socialinių santykių būtinybių ir reikmių. Iš visų iššūkių beždžionių pasaulyje sudėtingiausios yra būrio gyvenimo vidaus taisyklės. Taip pat ir žmoginių beždžionių protingumas priklauso nuo socialinių grėsmių. Ši įžvalga kartu paaiškina, kodėl kalbiniai bandymai su žmoginėmis beždžionėmis yra problemiški. Išmokstamos kaip tik tos reikšmės, kurios pasitaiko beždžionių pasaulyje arba gali būti su juo susijusios. O visa kita žmoginėms beždžionėms „natūraliai“ lieka neprieinama, panašiai kaip ir žmonėms daug kas iš to, ką daro beždžionės, atrodo mįslinga. Vadinasi, protas yra glaudžiai susijęs su rūšiai būdingais socialiniais santykiais. Richard David Precht. Kas aš esu? Filosofinė kelionė į save. Vilnius: Alma littera, 2010, p. 204–205.
Profesionaliai nustatytas Koko intelekto koeficientas (ang. IQ) sudaro nuo 70 iki 95 balų. Normalus žmogaus koeficientas yra 100 balų.|Išmokstamos kaip tik tos reikšmės, kurios pasitaiko beždžionių pasaulyje arba gali būti su juo susijusios. O visa kita žmoginėms beždžionėms „natūraliai“ lieka neprieinama, panašiai kaip ir žmonėms daug kas iš to, ką daro beždžionės, atrodo mįslinga.
|
|
Paryškinkite svarbiausią, jūsų nuomone, ištraukos sakinį.
Po dvidešimt penkerius metus trukusio intensyvaus treniravimo gorila Koko išmoko per tūkstantį amerikietiškos gestų kalbos sąvokų ir suprato du tūkstančius angliškų žodžių. 1998 m. pirmą kartą internete buvo tiesiogiai transliuojamas pasikalbėjimas su Koko. Jos sakiniai susideda iš trijų–šešių žodžių, juose paisoma laiko santykių ir net papokštaujama. Profesionaliai nustatytas Koko intelekto koeficientas (ang. IQ) sudaro nuo 70 iki 95 balų. Normalus žmogaus koeficientas yra 100 balų. Koko moka rimuoti, ji rimuoja do su blue ir squash su wash, sugalvoja metaforų, tokių kaip arklys-tigras zebrui pavadinti ir dramblys-kūdikis Pinokio lėlei įvardyti. Į klausimą: „Kodėl Koko nėra kaip kiti žmonės?“ – atsako išmintingai ir teisingai: „Koko gorila.“ O per trisdešimt reguliaraus treniravimosi metų ši senyvo amžiaus sulaukusi gorila taip virtuoziškai išmoko vartoti žmonių kalbą, kaip joks kitas gyvūnas iki šiol. Koko mokymosi pavyzdys teikia galimybę apskritai daug ką sužinoti apie gorilų psichologiją, mano Patterson. Pavyzdžiui: „Ką sako gorilos, kai džiaugiasi?“ – „Gorila apsikabinti.“ „O ką sako gorilos, kai pyksta?“ – „Tualetas velnias.“ Svarbiausia išvada, kurią galima daryti iš puikių Koko mokymosi rezultatų yra ta, kad tai pasiekiama tik laboratorijos sąlygomis. Laisvėje gyvenančios ir zoologijos sodų gorilos turi kitų rūpesčių nei žmonių gramatika. Vis dėlto, kaip atrodo, gorilos yra protingesnės, nei joms reikėtų būti natūralioje gyvenamojoje aplinkoje ir ieškant maisto. Kaip ir žmonių, taip ir visų kitų primatų smegenų imlumas kyla iš socialinių santykių būtinybių ir reikmių. Iš visų iššūkių beždžionių pasaulyje sudėtingiausios yra būrio gyvenimo vidaus taisyklės. Taip pat ir žmoginių beždžionių protingumas priklauso nuo socialinių grėsmių. Ši įžvalga kartu paaiškina, kodėl kalbiniai bandymai su žmoginėmis beždžionėmis yra problemiški. Išmokstamos kaip tik tos reikšmės, kurios pasitaiko beždžionių pasaulyje arba gali būti su juo susijusios. O visa kita žmoginėms beždžionėms „natūraliai“ lieka neprieinama, panašiai kaip ir žmonėms daug kas iš to, ką daro beždžionės, atrodo mįslinga. Vadinasi, protas yra glaudžiai susijęs su rūšiai būdingais socialiniais santykiais. Richard David Precht. Kas aš esu? Filosofinė kelionė į save. Vilnius: Alma littera, 2010, p. 204–205.
Vadinasi, protas yra glaudžiai susijęs su rūšiai būdingais socialiniais santykiais.
|
