| (lot. almanachus – pranašysčių rinkinys arab. al-manah – kalendorius), istorine rikšme – kalendorius-žinynas, kuriame pateikiami įvairių astronominių reiškinių aprašymai, meteorologinės prognozės, patarimai žemdirbiams ir pan. Tokie ∆ atsirado drauge su astronomijos pradžia, jų būta įvairiose senovės kultūrose (sen. Rytų, graikų, romėnų). Pirmieji spausdinti ∆ pasirodė XV a. 1533 prancūzų rašytojas F. Rablė (Rabelais) išleido ∆ – prognozių parodiją Pantagriuelio pranašavimai. Ilgainiui ∆ atsiranda istorijos, ekonomikos žinių, vėliau – pasakojimų, anekdotų, eilėraščių. XVIII a. ∆ tampa modernaus žurnalo prototipu. ∆ moderniąja reikšme – tai neperiodinis literatūros rinkinys, kuriame medžiaga pateikiama remiantis kokiu nors principu (teminiu, teritoriniu, žanriniu); juose publikuojama grožinė kūryba, literatūros kritika, publicistika, vertimai. Lietuviškų ∆ pradžia – L. Ivinskio leisti Metskaitliai. Tai kalendorius-žinynas, kuriame, be ūkinių patarimų, skelbimų, buvo publikuojami ir tautosakos, grožinės literatūros tekstai. Pirmieji literatūriniai ∆ – Gabija (1907), Švyturys (1911–1912), Pirmasai baras (1915). Iš dabartinių ∆ žinomiausias Poezijos pavasaris. Kiti naujausi ∆ – Atodangos (vertimų), Veidai (jaunųjų kūrybos), Baltija, Varpai (atskirų regionų – Klaipėdos, Šiaulių krašto). |
