| Literatūrinės dainos | poetinis individualios kūrybos kūrinys, kuris, pritaikius melodiją, imtas suvokti ir atlikti kaip liaudies daina. Dainuojami individualios poezijos tekstai plisdami ima varijuoti, trumpinami arba ... plačiau |
|---|---|
| Lėzedrama | (vok. Lesedrama, lesen – skaityti), dramos tekstas, skirtas skaityti, o ne vaidinti scenoje. Dar vad. „literatūrine“ dramaturgija, „teatru krėsle“. ∆ ypač išpopuliarėjo XIX a. ... plačiau |
| Laikas | vaizduojamojo pasaulio matmuo, apibūdinantis personažų išsidėstymą laiko atžvilgiu: kokio nors veiksmo pradžios, tęstinumo ir pabaigos nuorodos tekste; pasakojimo ∆ – santykiai tarp ... plačiau |
| Laiškas | raštiškas, dažniausiai privatus, kreipimasis į konkretų adresatą. Šalia privataus ∆ egzistuoja kitos ∆ formos: politinis įsakymas arba kreipimasis, adresuotas kokioms nors visuomenės ... plačiau |
| Literatūros lankai | 1952–1959 neperiodiškai (dėl finansinių nesklandumų) Buenos Airėse (Argentina) leistas lit-ros žurnalas; išėjo aštuoni numeriai. Redagavo K. Bradūnas. Bendradarbiavo J. Girnius, A. J. ... plačiau |
| Literatūros kryptis | tam tikrame lit-ros raidos tarpsnyje dėsningai susiformavusi giminingų dvasinių ir estetinių reiškinių visuma, kūrybos bruožų bendrumas. Lit-ros raida skirstoma pagal epochas (Antikos, ... plačiau |
| Literatūros srovė | lit-ros krypties viduje funkcionuojanti smulkesnė atšaka (kūrėjų grupės susitelkimas ir veržlesnis savitesnių estetinių principų demonstravimas). Kartais viena kryptis aprėpia daug ... plačiau |
| Lyrika | sen. Graikijoje ∆ vadintos dainos, atliekamos pritariant muzikiniu instrumentu – lyra. Šiuo metu terminas vartojamas visų pirma vienai iš lit-ros rūšių (greta dramos ir epikos) įvardinti, ... plačiau |
| Lyrinis subjektas | arba lyrinis „aš“, ir kūrinio autorius nėra tas pats. ∆ – tai meninė konstrukcija, reikšminis ir kompozicinis lyrikos centras, balsas, kuriam autorius „patiki“ savo mintis ir idėjas. ... plačiau |
| Lyrizmas | grupė bruožų, tradiciškai laikomų būdingais lyrikai. ∆ bruožai gali pasireikšti ir kitose lit-ros rūšyse (dramoje, epikoje) – išpažinties struktūra, pasakojimas pirmuoju asmeniu, ... plačiau |
| Litotė | kurios nors daikto ar reiškinio savybės sumažinimas, pvz., posakiuose šaukšte prigerti, mažesnis už aguonos grūdą ir pan.Hiperbolė ir litotė metonimijai skiriamos gana sąlygiškai – jos ... plačiau |
| Laidotuvių vainikų užrašai | savo prasmėmis, emocijomis, stilistika yra artimi antkapių užrašams: Ilsėkis ramybėje, užbaigęs žemės vargus; Tu mūsų buvai mylimas ir likai neužmirštamas A†A; Žiauri mirtis ... plačiau |
| Laiškai | savita bendravimo forma raštu, Lietuvoje ėmė plisti nuo XV a. (kunigaikščių laiškai), o į tradicinę liaudies kultūrą ryškiau įsiterpė XIX a. pab. – XX a. I p. Raštingi kaimo žmonės ... plačiau |
| Laipsniavimas |
vienarūšių sakinio dalių arba vienarūšių sakinių išvardijimas, kai išskaičiuojamos sąvokos eina silpnėjančia arba stiprėjančia tvarka, pvz.: |