Atgal į sąrašą

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos / Sužinok ir pasitikrink / 1

1Klausimas

Pažymėkite teisingus atsakymus.

Lietuvių, latvių ir prūsų senoji religija ir mitologija buvo savita, neturėjo bendrų dėmenų.
Lietuviai, latviai ir prūsai garbino tuos pačius dangaus ir požemio dievus, taip pat griausmavaldį dievą Perkūną, atmosferos valdytoją.
Visos baltų tautos garbino Žemės deivę.
Apie prūsų religiją ir mitologiją neturime jokių duomenų.

Apie pomirtinį gyvenimą lietuviai nesvarstė – manė, kad žmogaus mirtis yra visa ko pabaiga.
Lietuviai tikėjo krikščioniška Paskutinio teismo idėja: teisieji bus išganyti, nusidėjėliai nubausti.
Lietuviai manė, kad po mirties mirusiųjų sielos įsikūnija į gamtos objektus – augalus, paukščius.
Lietuviai tikėjo reinkarnacija.
Lietuviai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, bet jo samprata kito – manyta, kad pomirtinį pasaulį nuo šio skiria vandens riba, yra išlikę ir požeminio, ir dangiškojo, esančio ant kalno, pomirtinio pasaulio vaizdinių.

Medis buvo suvokiamas kaip dievų buveinė, todėl prie jo melstasi ir aukota dievams.
Medis lietuviams buvo šventas, todėl jis garbintas, jam aukota.
Lietuviai (baltai) turėjo šventų miškelių, kuriuose atlikdavo apeigas, skirtas savo dievams ar protėviams.
Medis buvo suvokiamas kaip pasaulio simbolis, sujungiantis požemio, žemės ir dangaus sferas, todėl jis dažnai vaizduojamas liaudies mene.
Medis apdainuojamas lietuvių liaudies dainose kaip svarbi lietuviško kraštovaizdžio detalė.

Su naujojo tikėjimo vėliava kraštą siaubę kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai krauju ir kardu sunaikino senąją religiją – po krikšto neliko jokių jos pėdsakų.
Po krikšto Lietuvos valdovai ir kariai nutraukė ryšius su senąja religija, perėmė krikščionybę, o senoji religija dar porą šimtmečių buvo gyva valstietiškojoje tradicijoje.
Inkvizicija su raganų teismais sunaikino visas senosios lietuvių religijos apraiškas, išžudė jos garbintojus.
Valstietiškojoje tradicijoje senosios religijos formos ilgainiui susiliejo su krikščioniškosiomis. Ši jungtis ir šiandien atsekama tradicinėse lietuvių kalendorinėse šventėse.

Helovino persirengėliai Visų šventųjų dienos išvakarėse.
12 Kūčių vakaro patiekalų.
Ugnies ir vandens šventinimas per Velykas.
Margučių marginimas.
Daržovių ir žolynų šventinimas per Švč. Mergelės Marijos žengimo į dangų iškilmes – Žolinių šventę.

Atgal Pirmyn Baigti

Užduotis baigta! Teisingai pažymėjote: 5/10

Dalintis rezultatais Atsakymų analizė

Dalintis Įveskite adresato el. pašto adresą

Įveskite savo vardą

Grįžti atgal Siųsti

Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Pranešimas Vardas

Žinutė