Pasvarstykite, kas yra etninė kultūra – ar tai tik kultūrinis paveldas, ar ji svarbi mums ir šiandien? Atraskite argumentų „Šaltiniuose“ skelbiamuose V. Daujotytės, N. Vėliaus, M. Gimbutienės pasisakymuose.
Padiskutuokite, kaip etninė kultūra reiškiasi šiandien? Ar Jūs jaučiatės jos paveldėtojais, tradicijos tęsėjais?
Pamėginkite interpretuoti V. Daujotytės mintį: „Etninė kultūra yra gyvybiška ir gynybiška, ji siekia išlikti, išlaikydama žmones, kuriuos veikia ir kuriais veikia.“
Parašykite rašinį apie tai, kas jums yra sava, prigimta. Kokius tradicinės, etninės kultūros ženklus regite savo aplinkoje, kasdienybėje ir šventėse. Galite remtis „Šaltiniuose“ skelbiamų autorių teiginiais arba su jais padiskutuoti, remdamiesi savo patirtimi, pateikdami savo argumentus.
Remdamiesi G. Beresnevičiaus baltų religijos įvado (str. „Baltai“) duomenimis, pagrįskite teiginį, jog senovės lietuviai nebuvo tik gamtos garbintojai, pamėginkite įvardyti pagrindinius senosios religijos dėmenis, įsidėmėkite keletą Dievų vardų, jų funkcijas ir veiklos sferas.
G. Beresnevičiaus straipsnyje „Mitas ir ritualas“ aptariama religijotyrinė šventės samprata. Palyginkite archajinės kultūros žmogaus šeimos, kalendorines šventes ir šiandienines mūsų šventes. Kurios šventės prasmės išlieka mums svarbios, o kurios yra prarandamos arba jau beveik prarastos?
Perskaitykite G. Beresnevičiaus studijos „Lietuvių religija ir mitologija“ ištrauką „Medžio funkcijos“. Remdamiesi šia informacija, pamėginkite interpretuoti XVII a. Prūsijos istorijos metraštininko Mato Pretorijaus liudijimus apie prūsų šventuosius medžius (M. Pretorijus, „Pasakojama apie kitus šventuosius prūsų medžius“).
Pamėginkite interpretuoti, kas pavaizduota P. Repšio freskos „Metų laikai“ fragmente „Pasaulio medis“. Savo pastebėjimus ir atradimus papildykite M. Martinaičio įžvalgomis iš straipsnio „Atsiminimai apie gimimą ir mirtį“.
Įdėmiai perskaitykite pokalbį su religijotyrininku, senosios baltų kultūros tyrinėtoju G. Beresnevičiumi. Sukurkite istoriją, kurios veiksmas vyktų Lietuvoje iki krikšto, įterpkite įgytas žinias apie senąją lietuvių religiją, mitologiją, tradicinę kultūrą.
Kalbėdami apie senąją lietuvių religiją ir mitologiją visada prisimename ir Lietuvos krikšto istoriją. Remdamiesi „Šaltinių“ tekstuose išsakytomis mintimis, istorijos pamokose įgytomis žiniomis, savo patirtimi, surenkite diskusiją „Senosios religijos ir krikščionybės sandūra – praradimai ir atradimai“ (Pasiskaitykite „Šaltiniuose“ G. Beresnevaičius tekstą „Lietuvių tradicijos perdavimai“).