1. Jis mito žuvimis, kurių šiose apylinkėse netrūko. (Bar.) |
|
2. Ėjau savo vakarykšte bryde kažkaip nemaloniai jausdama, jog draskau pradėjusią užsitraukti žaizdą. (Ivan.) |
|
3. Atėjo laikai, kai pati Roma buvo parklupdyta. (Bar.) |
|
4. Žemaičiai paklausė savo karalienės ir kantriai keliavo į šiaurės vakarus taip, kaip karalienė buvo nurodžiusi. (Bar.) |
|
5. Kuršiai įsikūrė pajūryje ten, kur Venta įteka į Baltijos jūrą. (Bar.) |
|
6. Jei mes to nedarysime, tie karingai nusiteikę vyrai mus išžudys. (Bar.) |
|
7. Atvykėliai padėkojo ženklais, nes labą dieną pasakyti prūsiškai dar nemoka. (Bar.) |
|
8. Jiems nebuvo svarbu, ar juos kas nors girdi. (Bar.) |
|
9. Virš girios, sukdami ratą po rato, garsiai kranksėjo krankliai, sklebdami, kad čia jų karalystė. (Bar.) |
|
10. Tai buvo šventė, kurios pašalinė akis neturėjo matyti. (Bar.) |
|
11. Ir taip svarbi ji pati visuose kiemuose pasidaro, kad net miela malonu. (Rūt.) |
|
12. Jei kam geriau sekasi, vadinasi, tam kaukai suneša. (Bar.) |
|
13. Tačiau baltų gentys prie Baltijos jūros tebekūreno savo šventąją ugnį ir dieną naktį saugojo ją, kad tik ji neužgestų. (Bar.) |
|
14. Kai kuriuose sakuose, kol jie dar nebuvo sustingę, ištiesę savo gyslotus sparnus, amžiams buvo įstrigę laumžirgiai. (Bar.) |
|
15. Tai buvo akyli ištvermingi vyrai, kurie dėl savo gyvybės nedrebėjo. (Bar.) |
|
16. Vos tik dangumi praplaukdavo pilki švininiai debesys, tie melsvi ežerėliai tarsi žemės akys kaipmat apsitraukdavo ir paplikėdavo. (Bar.) |
|
17. Tik kilniausieji iš kilniausių, nors ir medžiai virstų skersai kelio, tęs savo pradėtą žygį. (Bar.) |
|
18. Mėlynas vasaros dangus tiesiog maudėsi ežero vandenyje, kuris buvo toks skaidrus, kad galėjai matyti kiekvieną akmenėlį. (Bar.) |
|
19. Hieroglifais užrašytu tekstu pasakoma kur kas daugiau, negu jis reiškia tiesiogiai. (LM) |
|
20. Kadangi Adalbertas gulėjo viduryje, jis greičiau sušilo ir užsnūdo. (Bar.) |
|
