Nurimk ir laikykis taip, kaip dera ąžuolinei širdžiai.

1. Vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles).
2. Būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei).
3. Tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose).
4. Tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...).
5. Vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais).
6. Būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai).
7. Taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame).
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame).

Baltas rūkas jau kelias ties pakalne.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Tu nieko nematei, negirdėjai ir nežinai.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Svetimi dūmai akis graužia.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Nieko neišmanote, o šaukiate.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Naktimis žaliais žalčiais žaibuoja.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Pušyse ir ant žemės užgroja kurtiniai.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Žmonės kalbėjosi apie darbą, nutrūkusias atostogas.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Balta jo galva vidury žalių laukų buvo panaši į prinokusią pienę.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Tegu sau bėga naktys, dienos, te vėjas ūžauja smarkiau.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Saulė jau leidžiasi.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Tvanku ir karšta pasidarė erdviame kabinete tarsi artintųsi audra.

1. vienaskaitos vardininko galūnė yra -ė (žolė – žolei, žolę, žole, žoles)
2. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -ė (prašė – prašei, laukė – laukei)
3. tokia yra paskutinė vietininko galūnės raidė (klasėje, klasėse, kaime, kaimuose)
4. tokia yra visų laikų ir nuosakų daugiskaitos 1 ir 2 a. formų paskutinė galūnės rai- dė (dirbame, dirbate, dirbome, dirbote, dirbsime, dirbsite, dirbtume, dirbkite...)
5. vienaskaitos vardininko galūnė yra ne -ė, o -is, -ys, -i, -ia, -(i)us, -uo, -ęs ir kt. (brolis – broliai, broliams, broliais, apvalus – apvaliam, apvaliais)
6. būtojo kartinio laiko 3 a. galūnė yra -o (žadėjo – žadėjai, nešiojo – nešiojai)
7. taip prasideda vyriškosios giminės būdvardžių ir kitų būdvardiškųjų žodžių vns. vietininko galūnė -iame (žaliame, išdžiūvusiame); po j rašoma a (naujame, jame)
8. I asmenuotės esamojo laiko 3 a. galūnė po minkštųjų priebalsių yra-ia arba -a po j (šaukia, joja); ia ir a išlieka ir daugiskaitos 1 ir 2 a. (šaukiame, šaukiate, jojame)

Atgal į sąrašą Pranešti apie klaidą T Rašybos kartojimas / 91

Paaiškinkite, kodėl vienose paryškintųjų žodžių galūnėse rašoma e, o kitose – ia (arba a po j). Prie sakinio irašykite atitinkamos taisyklės numerį.

Nurimk ir laikykis taip, kaip dera ąžuolinei širdžiai.

Baltas rūkas jau kelias ties pakalne.

Tu nieko nematei, negirdėjai ir nežinai.

Svetimi dūmai akis graužia.

Nieko neišmanote, o šaukiate.

Naktimis žaliais žalčiais žaibuoja.

Pušyse ir ant žemės užgroja kurtiniai.

Žmonės kalbėjosi apie darbą, nutrūkusias atostogas.

Balta jo galva vidury žalių laukų buvo panaši į prinokusią pienę.

Tegu sau bėga naktys, dienos, te vėjas ūžauja smarkiau.

Saulė jau leidžiasi.

Tvanku ir karšta pasidarė erdviame kabinete tarsi artintųsi audra.

Klausimai